.

Jausmas toks
pabėgt negaliu
Iš galvoje
užsitrenkusio narvo
Vienas esu
nors miestas
Pergrūstas būna
ne vien saulėtais
vidurdieniais
Atrodo visi it
pastrigusios pelės
Sukas ir sukas
ratukuose
Kiekvienas krentantis žodis
Iš lūpų
kaip kirvis kuriuo
Kapoji ne žodžius
bet likusį
Savo truputį
Vakarais nepaguodžia konjakas
Ar sielos galūnėse likęs
Kojūgalis viskas aplink vien
Nutirpę sapno fragmentai
Kai užmiegi su savim
O pabusti tenka su
IR VĖL IŠ PRADŽIŲ
Tu kaip malda
Kurios negirdžiu per burbėjimą
Lyjant į stogą
Nes kaskart pamirštu
Kaip išgirst nepasakomą žodį
Atrodo visi už nugaros likę
Laimingi tik aš kažkodėl
Nesulaukiu ir kaip peilis
Smingu į naktį
Pražydusią drobę