praeis

atsuksiu veidą vėjui
tegu plaka
lediniais šuorais ir šaltais lašais
kad nebejausčiau
siela dega
išduota sutrypta
žinau kad tai 
praeis

išsirpęs apmaudas varvės gaižiu kartėliu
tekės karščiu šviežiais randais
užners dvejonių kilpą
kuo gi nusidėjau
taip smaugia nuoskauda
jog regis
nepaleis

kvepėjo jazminais, kai susitikom
rausvėjo vyšnios, kai sukai savais keliais
sukandusi dantis lyg užkeikta kartoju
juk tu žinai, kad visa tai
praeis

liks atminties šešėlis gyvas
sugrįš ne kartą vėl pažįstamais vaizdais
kankins lyg budelis ---- 

--- guos tik mintis lyg laikrodžio tiksėjimas
rėkiu ją garsiai praeina viskas
net ir tai praeis
Praeis.