Miela, nostalgiška lyrika nuvedė į vaikystės lankas, prisiminimus. Eilėdara puiki, ritmas išlaikytas, tik pirmame stulpelyje ketvirta eilutė dviem skiemenim per ilga. Nesunku pataisyti, todėl, jeigu galima, visada reikia siekti tobulumo. Keisčiau į "Kai žemė puošias žalėsiu visa". Ir dar žalėsį keisčiau į žalumą, kažkaip artimiau gamtos. Taip pat "lyg tai" - du atskiri žodžiai ir nevartotini. Galima ir taip: "Marga suknelė, lyg ir išaugtinė". Trečias stulpelis labai mielas, nekeisčiau jame nieko. Man patiko šios prisiminimų eilės. 5
Jausmas ... tai taip. Jis jau gerus 5000 metų toks pats :) (kas anksčiau – nežinom) .Bet "technikos" prasme - prastokai, čia reikia tobulėti, net jei žinai, kad rytoj tavęs nebebus. žalėsis – neigiamas įvaizdis, netinka, patologija šiek tiek. lygtai - kaip ir ir kalbos klaida, rusicizmas vrode by ,bet man asmeniškai gražus žodis "lygtais" tad... nieko tokio. O visumoje - lyriškas švarus eilėraštis, tegu netobulas, bet juk tobulumas - tik iliuzija :) 4
Buvo buvo kaip nebuvo.
Šiek tiek paviršutiniškas žodžių žaismas, manipuliavimas daugkartinio naudojimo įvaizdžiais.
Pvz.trečio posmo interpretacija:
,,Buvai gebene rimstančia ant rankų,
Ar gaidžio plunksna, varpa, sėklele,
Basi kadaise mes rugius maknojom,
Bučiavomės ir pasilikome gale''.
3