Nei dėl tavęs,
nei pas tave –
kaip saulė
ateina mintis:
Lupasi laiko svogūnas.
Pats lupasi
ir nereikia ašarų.
Nieko nereikia...
Daug kartų galėjai
toj upėje nusiprausti
priimdamas jos krikštą –
Ne vasara buvo šalta,
upė.
Sukasi Žemė.
Pati sau sukasi
ir nereikia jai ašarų.
Nieko nereikia,
kaip tavo mintims,
kurių nebe prisimeni.