Sėdint prie beržo
Vėjas lapus pašiaušė,
lauku nušiaušė,
šnibžda į ausį:
„klausyk“.
Gėlė galvutę lenkia:
„Niūrumas kenkia,
džiugesnę lemtį
priimk!“
Žiū, laumžirgis man merkia:
„Užteks, neverki,
į tylą nerkis,
nurimk.“
Rasa jau nurasojo,
Tie kas raudojo
Dainuos.
Laukai šilais pakvipo,
Sulaukiau ryto,
Džiaugiuos.
Vėjas kaip koks artojas
Žemę bučiuoja.
Paguos.
Žydrai nušvitęs mėlis
Siųs spindulėlį.
Juokiuos.
2019-05-02 09:24
DurnAdomi, tikrai taip.
2019-05-02 00:44
juokingai naivu
2019-05-01 09:58
Rasa jau nurasojo,
Tie kas raudojo
Dainuos.
2019-04-30 23:05
Šioje mantroje trūksta kai ko. Yra žodžiai klausyti, priimti, nurimti, dainuoti, džiaugtis, būti paguostai ir juoktis. Visa, ko yra reikalaujama iš paklusnaus vaiko. O veikti? Juk tame slypi būties esmė. Visa kita skirta poilsiui arba pasislėpti.
2019-04-30 22:17
Puiki "mantrelė" gamtos ramybėje didybėje - 4
taip, galima pabandyti kokiai lūšiai pakasyti paausį, na, bent pabandyti... Patiko:)
2019-04-30 20:08
Ar tas nuraminimas meditacijos tekstas?
Kažin ar nuramins.
2
2019-04-30 15:10
„teisingos kabutės“
2019-04-30 14:27
Supratau, daugiau tokių neberašysiu
2019-04-30 14:24
Dėl nuraminimo, tai nenuramino. Kažkiek net erzino nemokėjimas dėti kabučių.
Už meninę raišką 2
2019-04-30 14:05
kam ir ką
2019-04-30 14:05
jis jūsų ir negi man tinka
2019-04-30 13:18
Bet jis padeda
2019-04-30 12:18
koks neįtikėtinas būdas raminti