Mano – šešiasdešimtmetis princas,
Gražus, lyg pirmą kartą pamiltų,
Jo jausmuos skraido vėjas šiltas,
Jis sebuklingų svajonių tiltas.
Mano – šešiasdešimtmetis princas –
Gaivalingos likusio gyvenimo viltys.
Jo žvilgsnis – perlai sieloj įpinti,
Jo aistra – Meilės kalne supilta!
Mano – šešiasdešimtmetis princas,
Šalna pakando jo plaukus, ne širdį,
Jo bučinys – subrandintas vynas,
Esu jo mylima ir vėlei mylinti!
2019-04-30 23:18
// Komentarai, kuriuose buvo bandoma aptarinėti asmenis, pašalinti. Vertinkime kūrinius, o ne autorius ir jų šeimos aplinkybes. //
2019-04-30 22:46
Mes turėtume analizuoti ne žmogaus gyvenimiškus pasirinkimus ir patį autorių, bet eilėraštį. Todėl nebandykime spėlioti ar šis kūrinys yra atsiminimas, ar kas nors kito, ko nesinori minėti.
2019-04-30 22:34
Na, gerai, o jeigu būtų 30 - metis princas, kas keistųsi. Na, būtų ne žilas dar?:) Nemalonu, kai painiojamasi, - širdis nesensta, - sakot, o metai akcentuojami:) Tai kaip čia/dabar?... 2
2019-04-30 14:14
Šilta, jausminga lyrika, o brandi meilė pati tyriausia, laiko patikrinta. Kūrinys gerokai nuvertintas. Rašau 5
2019-04-30 14:00
Ačiū už nuoširdumą
2019-04-30 10:58
Neįkrito į širdį, negaliu vertinti
2019-04-30 00:24
kūrinėlis nuoširdus ir pozityvus. bet rimo daugiau nei poezijos. reikia ir tokių gal. bet nūdienos eilių kontekste (taip kaip jas suprantu) 1+
2019-04-29 21:12
išpažintys nebūtinai menas
gal mano kietesnis
turiu meilužę septyniolikmetę
savo džiaugsmus apsirašyt
jei nėra geriau
gersiu čia