Susiliejo. Tik kartą. Vėlavo visi traukiniai.
Tu sutirpęs į langą nutolai – aš nieko nespėjau.
Nors peronas pilnėjo, bet tu ten tąsyk nebuvai -
Tik vaizduotė eskizą iš nuoskaudų ryto sudėjo.
Laukiamasis. Nubrūžintas suolas ir žvilgsniai raini.
Nevalingai įtartinas tipas mintis provokuoja.
Nepavyko. Nekalbinti šąla vagonai nuogi.
Jie dar vis laukiami, nors apniukę ir nusamanoję.
Nebereikia. Meluoju. Meluoja pilki traukiniai,
Kai sunyksta į nežinią tarsi nebuvo atvykę.
Apgailėtinas žodis neprašomas grįžta: “Buvai“.
Apgailėtinai tikras – mažam perone pasilikęs.