8 su puse

Ten kur namai – tik skersvėjų traukimas
Tiktai tušti vaikystės kambariai
Tik vėjo balsas ūžauja užkimęs
Ką padarei ir ko nepadarei

Ne taip svarbu – jau namas baigia griūti
Ir tas ilgai statytas tavyje
Kuris sapnuoja amžiną rugpjūtį
Ir žaizdos prisidengia lapija

Ten kur dabar seniai užkaltos lentos
Langai stebėjo einančius visus
Kadais ir nelabasis buvo šventas
Kvailys trečiasis brolis – vis teisus

Kartojasi naujai Ekleziastas
Ir tai kad jį vidurnaktį skaitai
Uždavinys dar lieka neišspręstas
Liepsnojantys Reichstago pamatai

Ir traukiniai kuriai keliaut reikėjo
Iš taško A į kitą tašką „Bė“
Ten mūsų vaisiais svyrantys rugsėjai
Rungtynės stadionai ir garbė

Kad atėjau ir pamačiau bet negalėjau
Ištarti nugalėjau prieš kažką
Tu už mane greitesnis lauko vėjau
Ir mano ranką vedanti ranka

Lyg nuo savęs mes bėgdavom be skėčių
Su miline įmirkusia sunkia
Dar ir dabar žvaigždė atrodo šviečia
Lyg žiburėlis paliktas lange

Kurį užpūs kas norą sugalvojęs
Gimimo naktį ir užgims naujai
O aš lekiu kol neša laiko kojos
Save kaip auką pažadėjęs jai

Aukštajam bokšte guli mylimoji
(Šiek tiek bijau ir tu šiek tiek bijai)