Į savo vidų užtrenkei duris,
Tad nesibelsiu amžinybę visą,
Kol juodą darbą liūdesys darys,
Įveiksiu mazgą, kurs
Seniausiai rišo.
Kalbos žodynu nūdien pavirtau,
Įkalinau šimtus gražiausių žodžių,
Kuriuos galėjau iškalbėti tau,
Ir tai dabar tikrai
Manęs neguodžia.
Vienatvė įsidukrino, už tai
Sijosiu negandas per seną rėtį.
Pamokiau iškalbos tave kadais,
Dabar mane jau
Mokai patylėti.