Šiandieną – tyla:
Silpsta žvakių akelės.
Dievas skina nuo gęstančio vynmedžio
Eilėraščių vynuoges:
Braukia ranka, susikeikia, puvėsį užtikęs.
Kluone atsiliepia kačiukas,
Pribėgęs katę pažįsti:
Šiaudų kvapas kutena nosį.
Žvakdirbio pameistrys brenda keliu suradęs skatiką,
Saujom pilnom bičių saldžių.
Vynuogių sultys – suslėptos medaus šuliniuose,
Dangčio kodas nežinomas.
Dievas nuo stalo keliasi,
Debesį balnojasi –
Laiminti mūsų per naktį
Eilėraščių sultimis.