Pelynais rasa

Kad taip išgalėčiau jumis mylėti

Surogatinė mano motinystė
Įmanyčiau visus priglausčiau
Prie savo krūties
Bet rėkia man jie
Naktimis iš po
Pridususios pagalvės
Vanduo ne pienas
Tavo gyslomis
Jokiais gysločiais neužgydysi
Ir takažolėmis neapsėsi
Tos proskynos
Plaučiuose
Į kairę suksi
Įniršio ir geismo geizerin pateksi
Į dešinę eisi
Paniekos ir baimės ižan įkrisi

Taip ir balansuoju
Broliai jūs mano
Ir seserys
Tarp akmens ir debesies
Ant šiaudinių skolintų kopėčių
Paskalomis apsidengusi
Imkit mane
Ir dalinkitės

Tam davė tamsą
Tam davė šviesą
Tam davė žarą
Tam davė brėkšmą
O šiems kvailiukams
Nieko nebeliko

Pele pele
Pas ką žiedas žydi