*
vaikystėje per pamaldas
mačiau
tokią baltą
Mergelės Marijos statulą
prisimenu kaip tądien
išvydau
Jos skruostu
žemyn
ropojančią boružę
taip lėtai
nelyg kraujo ašara
riedanti
mažoje galvoje nušvitimo mintis
kad krauju būna kraujas
apraudamas
ir kas patikėtų
regimu stebuklu
išblyškusio lieso vaiko
dar vos mokančio
kalbėti
tokiu mažu po baltu kupolu
klauptuose
atklydusiu tarsi balandis
sklendžiantis ir atnašaujantis
nuo pastolių beriantis
dulkes
ir šnekantis
apie Dievą
vėjo kalba
tik tam vaikui
mažam
tesuprantama
*
lietus nuplovė
nuo rožės krūmo
tamsiai raudoną kraują
ir šios pasidarė baltos
*
skindamas baltąsias rožes
jaučiu kaip
piršto pagalvėlę
praduria dygus
spyglys
ir tyška raudona ant balto
kaip impresionistų
paveiksluose
rožės marguoja
ir nekaltybę pakrikštija
gyvas kraujo
stebuklas
prisimenu mamą
siuvančią
ištrūkusias uniformos
sagas
drebančiom rankom
kaskart adatai
praneriant
jos galvutė smigdavo
į pirštą
rožė ir antpirštis
rožė ir antpirštis –
šitaip kuždėdavo
*
man miegant pro langą
įskridus kamanė
įsipainioja į užuolaidų klostes
garsas
virsta į
verpimo
ratelio zvimbimą
regiu
močiutės miklius pirštus
čiuopiančius baltą
giją
tarytumei antikos Moira
jį nepaliaudama suka
nesuverpiamą
vilnos kuodelį
šitaip visas gyvenimas
būna
prabėga
tarp pirštų