Rašyk
Eilės (72103)
Fantastika (2164)
Esė (1684)
Proza (10336)
Vaikams (2456)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter





Svoloč Svoloč

Durys

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Taip ir norisi paimti durų rankeną ir kažką nušauti. Aišku, tai nebūtų pats protingiausias veiksmas iš mano pusės, bet bent jau sukeltų kažkokį garsą. Taip blogai yra tuomet, kai namuose pamiršti knygą, rankos tada pačios siekia revolverio. Instinktyviai. Nežinau kodėl. Gal išliko refleksas iš tų laikų, kai dėl darbo pobūdžio turėdavau nešiotis su savim ginklą. Gaila tik, kad niekada taip ir neteko jo panaudoti. O juk būtų buvę smagu kažką nukepti. Nežinau, gal turėčiau išeiti kažkur į karą. Suprantu žmones, kuriems taip viskas pabosta, kad jie išeina kur nors pakariauti. Išeina ir galbūt negrįžta. Bet tai nesvarbu, tai jau kita istorija arba istorijos pabaiga. Svarbu pati pradžia, pasiryžti kažkam.

Aš turiu savo minčių knygą, savo Bibliją, Šventąjį raštą. Be jos man blogai. Be jos noriu kažką užmušti. Ji sulaiko mane, nuramina, pasako, ką turiu daryti toliau. Dabar jos neturiu su savimi, todėl jaučiuosi kaip be batų arba telefono. Nežinau, koks lauke oras. Kas vyksta aplinkui. Pasaulyje. Už jo ribų.

Aš ne genijus, ne pranašas ir tuo labiau ne Dievas. Suprantu, kad pasaulis netobulas ir  pakeisti jo aš negaliu. Net jeigu ir daryčiau vien tik duris. Arba langus. Ta prasme būčiau dailidė. Kaip Juozapas.

Nušauti geriausia būtų vokietį. Net ir ne vieną. Jų galėtų būti visa didelė eisena. Toks šventinis paradas, nors dabar gal jie ir nerengia paradų, kad neprisišauktų naujo fiurerio. Greičiau jų mėgstamas Oktoberfestas. Ir aš su revolveriu. Aštuonios kulkos. Po to vėl lėtai užsitaisau dėtuvę naujomis. Vėl aštuoni šūviai, aštuoni negyvėliai ir taip toliau.

Kažkada vokiečiams pasisekė, kad jų neišdaužė visų, kaip jie ketino žydus užbaigti. Dabar jie kelia galvas. Siekia revanšo. Nepastebimai. Patys to nejaučia. Tai labiau matosi iš šalies. Tokiam stebėtojui kaip aš. Todėl turiu jiems padėti. Iššaudyti branduolį. Nacijos, Oktoberfesto branduolį. Durų rankena. Geriau negu nieko.

Bet prieš tai turiu pagaminti daug durų. Ir langų. Per kuriuos galėtų išeiti į geresnį pasaulį.

Iš kažkur išdygsta berniukas. Kojomis mušinėja į viršų sviedinį. Penki, šeši, ech. Iš naujo. Trys, keturi, bumpt. Nuriedėjo. Septyni, dešimt, dvylika. Tada nusitaikau durų rankena ir šaunu. Pro šalį. Į judantį taikinį dar vis retai pataikau. Trūksta įgūdžių. Ketinu taikytis dar kartą, bet berniukas griebia kamuolį ir dingsta. Tikriausiai išsigando. Lėtai nupučiu dulkes nuo vamzdžio galo ir įsikišu rankeną už diržo.

Esu ramus. Nesutrikdomas. Abejingai stebiu srūvantį pro mane gyvenimą. Kitų žmonių gyvenimą. Mano gyvenimas stovi vietoje kartu su manimi. Galų gale pajudame. Kartu. Dar nežinau į kurią pusę. Gyvenimas irgi nežino. Klausti vienas kito nedrįstame. Taip ir sliūkiname neaiškia kryptimi. Kažką vis tiek prieisime.

Nenuilsdamas gaminu duris. Ir langus. Po tūkstantį per dieną. Langų perpus mažiau, reikalauja daugiau darbo. Nusivarau nuo koto, tada užmiegu. Palaimingai. Pelnytai. Ryte vėl viskas iš naujo. Langai, durys.

Sugalvojau būdą kaip atkeršyti vokiečiams. Atkeršyti už mamą. Už seseris. Viena kurių gimė Čekoslovakijoje. Kai vokiečiai išvežė mamą į darbus. Atkeršyti, kad nenuvežė toliau, kur mama su mergaitėmis būtų patekusi į amerikiečių zoną. Ir niekada negrįžusi į tsrs. Nenuvežė.

Laukiu, kada jie atsiprašys. Už mamą. Seseris. Jų jau nebėra gyvų. Tik aš. Tereiktų tik vieną kartą pasakyti Entschuldigen. Tik vieną. Vienintelį. Nereikėtų kartoti keturis kartus. Bet vokiečiai tyli. Apsimeta, kad nieko neįvyko. Arba galvoja, kad aš viską pamiršau. Seniai buvo.

Durys. Durys.

Durys be rankenų. Kad negalėtų išeiti. Tegul šokinėja per langus.

Toks mano nuosprendis. Mes juokiamės kartu su gyvenimu. Dabar jau žinome savo judėjimo kryptį. Niekas neišmuš mus iš kelio.

Amen.
2019-02-27 09:18
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-10 02:12
__________________
ir pakeisti
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-05 12:12
ONYX
Niaviartinsiu yr niatasiprašyniesiu
A rašinielis šytas labeu pratibinis pasyrode
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-04 12:51
forehater
:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-04 12:46
Svoloč
O už ką tu atsiprašei? Žiūrim.
Atsiprašau už rašybos klaidas. Apie rasizmą nė žodžio.
Reiškias už rašybą.
Ne. Už rašybą negaliu. Už ką nors kita, prašom.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-04 12:06
forehater
Už rasizmą ar už klaidas?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-04 10:06
Svoloč
Neatleidžiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-04 08:25
forehater
Atsiprašau už rašybos klaidas - dar neprabudau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-04 08:23
forehater
Žiūriu tave ko tais ant istorijos patraukė pastaruoju metu. Matyt, ta vokiška atmosfera padarė savo. Kadangi esu istorijos nerd'as, tai liūdnai viduje pasijuokiau iš kai kurių dalykų, bet visgi sunkiai perpratau šį tekstą. Tai gali būti genocido/vokiečių karo agresijos aukos bandymas prisitaikyti prie naujos pasaulio tvarkos. Noras atkeršyti nebeegzistuojančiam priešui matant, kaip lengvai tie žmonės atsipirko lyginant su žala ir skausmu, kurį atnešė su aplaidumas, leidęs tokiam monstrui, kaip Hitleris ateiti į valdžią. Juk tai - visos tautos atsakomybė. Jie leido jam būti ir daryti tai, ką darė. Niekas stipriai nepaprieštaravo. revoliucijos niekam tuo metu nereikėjo. Praeities šmėklų kamavimas jaučiamas. Galbūt tas atsiprašymo laukimas nėra jau ir toks ramus. Ypač, jei mąstoma, kaip juos visus suvaryti į kažkokią vietą, kur nėra durų rankenų aka jie visi negali ištrūkti, nes jos, ko gero, iš visų pusių užremto kažkuo sunkiu. On the bright side, manau, Vokietija šiuo metu patiria karminį balansą. Nenoriu čia būti dideliu rasistu, bet kiekvienas, kuris bent kiek domisi tuo, kas vyksta pasaulyje ir politikoje žino, su kokiomis rasinėmis problemomis dabar susiduria Vokietija ir kitos kolonijinės ES valstybės. Užvakar su draugu juokavome, kad jei dabar Hitleris pamatytų Vokietiją, tai, ko gero, antrą kartą nusišautų. Čia juodo humoro kontekste. Labai rekomenduočiau pažiūrėti juodąją komediją pavadinimu "Look who's back" (vok. Er ist wieder da. Joje labai ciniškai žvelgiama į Vokietijos problemas per jos buvusio lyderio prizmę. Tai va, man atrodo, kad teksto pasakotojas gali lengviau atsipūsti ir padėti tas durų rankenas, nes kas laukia šios valstybės, gali būti žymiai rimčiau nei kelis gatvėje su durų rankena pašauti vokietukai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-03 13:16
ČakoPelėda
nekomentuosiu, nes tictac'as su Pelu jau viską pasakė :D
parašyčiau pitaką, bet negaliu, nes labai myliu vokietukus, o žemiau jau būtų nepelnytas nuvertinimas.

Tai tik prisiduodu, kad skaičiau ir patiko ;-)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-02 10:45
Mužik Super Star
Vokietija viena iš tvarkingiausių šalių pasaulyje. O emocija tai jo, aiški. Tokio praeitimi gyvenančio ir neypatingai plataus akiračio staliaus, kuriam pasaulis sustojo kažkur 1970 metais.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-01 16:58
tictac_it
šiaip miela, emocija pateikta puikiai, taip, bet šaudyti su durų rankena kitus, reikia pirma "nusišovus" save tokį :) 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-01 14:16
gyventojas
nu tai gal yra tų darbų ne tik vokietijoj?
varyk norgėn arba angluosna
greit pamirši tuos suosūkas
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-27 20:36
holy fingers
galima ginčytis, bet tu jau imi rašyt net su rankena ta į dešimkę... nu, ta prasme, tobulai perteiki savo nuotaikas.

o gal net mano...5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-27 13:31
Vetra Vika
Beprotiškai jautru, skausminga, gyva, nenumaldoma...  durų rankenos...
...ką jos reiškia prieš galingus ginklus, atnešančius milžiniškus pelnus - finansuojantiems pirmiausia, o toliau - gamintojams, naudotojams - savų tikslų pasiekimui... tai - ištisa grandinė, kurią išardyti per trumpi eilinių žmonių gyvenimai...
Pasaulis - seniai Galingųjų finansinių pasaulio valdovų rankose, kuriems neegzistuoja nei prezidentai, nei karaliai, nes jiems tarnauja visi, pradedant mokslininkais, baigiant kitais planuojant šimtmečiais į priekį...
tautybės suduriamos kaktomis... ne juose esmė... nesustabdė Hitlerio jo senelės žydės tautybė, nesustabdė...
Apie tai ne vien tik rašyti reikia, bet  šaukti ant visos mūsų Planetos reikia...
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-27 12:04
klimbingupthewalls
nevertinsiu
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-27 11:52
Pranas
Suprantu, kad reikia šypsotis, bet kai toks azartas, kurį jaučiu iš teksto, nuo šūvių iš durų rankenos  iki  pistoleto ne kažin kaip toli. Pyktelėk, bet nesupyk. Grįžk namo. Čia  mes,  manyčiau,  labiau  įpratę  pyškinti vienas į kitą arba kad ir  vienas į visus , o visi į vieną.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-27 11:02
justas_xxl
Nežinau ar pamąstymui, man toks labiau įsijautimui į kito būseną, bendravimui. Artima savijauta, man patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-27 10:12
Pelas
Toks pamąstymui. Kliuvo viena. Palik šiandienos vokietį ramybėj. Geriau užbaik rusą kremliuj.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą