Regėjimas

Nulinis


Šiandien užkrėstas nuoskaudom dangus
Be reikalo prisisegė mėnulį –
Jisai toks vargšas, perskeltas perpus,
Kaip svetimas – pakrypęs šonu – guli.
Tada virsti išalkusiu vilku:
Net noris staugti eilėmis poeto,
Kuris neranda namuose namų
Ir nuo žvaigždžių pasislepia po skėčiu.
O kas rytoj? Rytoj nebus dangaus,
Nebus vilkų, žvaigždžių ir net mėnulio,
Nieks nerašys pradrėkusių eilių
O danguje mirgės smulkučiai nuliai.