tyloj

vaikščios tyliai žingsneliais mažais naktis
jos skreite užmigdyti vaikai ir gyvūnai
saulei patekant saldžiai raivysis dangus
ir raudonos aguonos liepsnos artumu
tokiu skaudžiai nugulusiu alpuliu

būsi ne toks
visai kitas
iš vakar dienos
kai nuvyto aguonos
ir gomurį aitriai kuteno pelynai

nesakau pasilik
toj nakty sklidinoj apžavų
arba ryto vėsoj
kai saldumas lyg atlygis
išperka nuodėmes mūsų visų