kurgi nematomas trintukas atminties,
tegul mažytis, bet toksai galingas, -
galbūt kažkur prie buvusios stoties,
kur traukiniai pasendami įstringa.
kur rauda prie langų akli vaikai
bei piktos moterys nesutelpa vagonuos:
kur kažkada iš karo parėjai
Ir išmaldom prašei žmogaus malonės.
ten liko tai, ką norisi ištrint,
kas kamuoliu lemtingu susivijo -
o jis šalikiemiais vis rieda link
pilkos stoties, kur mes abu stovėjom.