Esė apie debilumą ir pateisinimą jo visuomenėje plačiojoje

Lietuvaičiai Jungtinėje Karalystėje, kažkur palei Londoną prie Temzės kanalų, sumanė sutemus sau sliekų naktinių pasirankioti. Žvejai gi visi. Ungurius būtų žvejoję.

Atėjo jie nakčia į miestelio stadioną ir švyščiojasi sau žibintuvėliais po tą trumpai kirptą žolytę, sliekus rasos atsigert išlindusius rankioja.
Tinkamas laikas tokiam darbui – tinkama ir vieta. Vakarop buvo paliję taip vasariškai – trumpai ir gausiai, kad tie sliekai, tokio meto sulaukę, iš žemės šniūrais lindo ne tik kad atsigert drėgmės šviežios, bet ir pasimylėt jų daugelis poromis buvo sukibę. O žolytė trumpa, pakirpta tvarkingai, tad – imk tik tuos „žalčius“ ir dar norėk – viskas kaip ant stalo!

Bet ne gi! Vietinių tarpe atsirado kažkoks nemiegantis džentelmenas, kuris konstebliui paskambino ir pranešė esąs susirūpinęs dėl pastebėto bruzdesio miestelio stadione beigi keisto ten švysčiojimo vis nesiliaujančio. Esą – miegoti trukdo.

Policija atvažiavo greitai. Netoli gi jiems visai.
Atmovė visomis mašinomis ir visu skaičiumi, kiek nuovadoje uniformuotų buvo. Dar ir dvi gaisrinės iš paskos atūkavo.

Apsupo stadioną ir suguldė mūsų tautiečius nosimis žolėn, užpakaliais dangun vidurvasariškai jau bešvintančian. Kojas praskėst liepė, kišenes visų išgraibė. Cigaretes ir žibintuvėlius atėmė, o pas vieną – dar lenktinį peiliuką rado! Ginklu pavadino.

----

Man tai, pavyzdžiui, ilgai aiškint nereiktų – ne taip, kaip tiems džentelmenams – aišku man, kodėl sliekus naktį rinkt reikia, kodėl – po lietaus, ir aiškiausiai žinau aš, kad ungurys – labai skani beigi maistinga žuvis, o ne kokia nors vandens gyvatė – kaip, anot jų, tų Anglijos džentelmenų, yra. Tik man „neprišunta“ niekaip vienas dalykas: kodėl kitą, tik išaušusią gražią dieną, tame pačiame stadione, toje pačioje vietoje reikia prisistatyti durnų dekoracijų, susikišti šiknosna šluotas ir lakstyti toje pievoje gausiai susirinkusiems bežiūrint!?
Jie tai quidditch-u vadina. Pažiūrėkit nesijuokę!  ===» nuoroda