Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Už nugaros girdėjau šnopavimą. Mane vijosi. Žvėris milžiniškas, nevikrus. Uoloje pastebėjau plyšį ir šmurkštelėjau. Prisėdau pailsėti – uždusau nuo bėgimo. Nuovargiui sumažėjus, ėjau toliau. Išties ne ėjau, o slinkau, abiem rankom laikydamasi sienų. Takas platėjo, šviesos daugėjo, nekantravau – kur išeisiu? Prieš angą pamačiau suverstus didelius akmenis. Slėpdamasi apėjau juos ratu ir žvilgtelėjau. Prieš mano akis atsivėrė keistas vaizdas: pilki vienaaukščiai namukai, idealiai lygūs takeliai ir jais lėtai einantys dygliuoti padarai žmonių veidais. Tiesa, be ausų. Keisčiausia, kad tie padarai ėjo įbedę akis į kažkokias lenteles. Veidai be jokių mimikų, visiška tyla. Vienas dygliuotasis priėjo prie namo, pirštu stumtelėjo duris, ir jos be garso pakilo į viršų. Supratau, kad galiu ramiai eiti, nes jie manęs nepastebės. Kažkodėl pagalvojau apie kiaules: jų kaklas įtaisytas taip, kad kiaulė negali pakelti galvos į viršų, todėl niekada nepamato dangaus. O šie padarai nesidairo. Gąsčiodama išlindau iš slėptuvės ir nusprendžiau patraukti paskui vieną dygliuotąjį. Miestas idealiai švarus, namukai vienas į kitą panašūs, nemažai suoliukų, tačiau žalumos jokios. Viename akligatvyje pamačiau narvą. Priėjau ir apstulbau: narve sėdėjo žmogus. Jis žiūrėjo į vieną tašką ir nejudėjo. Mėginau užkalbinti, tačiau neatrodė, kad jis mane girdėtų. Ausys? Kur žmogaus ausys? Jų nebuvo... Apsidairius paėmiau keletą akmenukų ir mečiau į jį. Tačiau žmogus ir dabar nesureagavo. Išsigandau: o jeigu mane pagaus ir uždarys į narvą? Slapstydamasi grįžau prie plyšio ir įsmukau atgal. Noras patyrinėti miestą dingo... Sėdėjau netoli angos ir mąsčiau, pirštais žarstydama smėlį. Staiga kažkas sušnarėjo. Atsargiai žvilgtelėjau – prieš angą esančiame akmenyje atsidarė durelės. (Ir kaip aš jų anksčiau nepastebėjau?) Dairydamasis ir uostinėdamas orą išlindo nedidelis žmogelis žiurkėno snukučiu. Visu kūnu prisiplojau prie sienos, užmiršus kvėpuoti. Kai išgirdau, jog durelės užsidaro, tyliai pradėjau slinkti atgal – ten, iš kur atėjau... Stengdamasi nekelti triukšmo nukeliavau visą kelią atgal ir atsargiai iškišau galvą pro plyšį. Žvėries nesimatė. Išlindau, nusipurčiau dulkes nuo rūbų ir užlipau ant žemesnės uolos. Aplink vien kalnai – gražūs, bet nesvetingi. Iš kišenės išsitraukiau dūdelę, ją pūstelėjau, ir tuoj pasigirdo sparnų šlamėjimas. Užlipau ant mylimo paukščio nugaros ir pakilom. Nebuvo jokio noro ilgiau čia pasilikti... Skrisdama galvojau, kad mes visi kartais būnam panašūs į kiaules, dygliuotus žmogiukus, žmones be ausų ar žiurkėnus ir norim, kad visos durys atsidarytų, vos jas palietus pirštu…

2019-02-11 03:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 17:09
Vaisgamta
Ačiū už pastabą naujokei. Viskas gerai. Nesakau, kad mano kūriniai geri. Aš tik mokausi ir džiaugiuosi, kai gaunu konkretų patarimą. Už juos labai dėkinga.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 16:56
klimbingupthewalls
kūrinį vertinau dviem. tokių galima prirašyti ir ne vieną 1000. ir kas iš to.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 16:55
klimbingupthewalls
komentarai po kūriniu skirti konkretų kūrinį aptarti. venkite apkalbų apie asmenis ir jų klanus, rašant tikrais vardais pavardėmis. perskaitykite taisykles. jeigu toliau puldinėsite tuos, kas atsiliepia apie kūrinį, skaitytojai ims tiesiog jus ignoruot. tenka pakartoti čia, nes žinučių funkcijos lyg ir neatrandate. dialogai turėtų vykti žinutėse, diskusijose, o ne po bet kuriuo kūriniu. perskaitytos knygos niekaip nesusijusios su tuo, ką skaitom čia.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 16:50
cerera
Matyt, mes tiesiog skaitome skirtingą literatūrą.
Man asmeniškai pasirodė juokinga, kad vadinate rimta moterimi sapnavimo specialistę  - tiesiog juokinga, na, sutikit, visgi neįprastai skamba:  labai rimta ir solidi būrėja :D Jos kūrybos  neskaičiau, bet kažkaip ypatingai dėl to neliūdžiu, tai ir Jums nevertėtų dėl to sielotis.

Supratau, kad pajuokavot dėl žvaigždučių, būtent todėl ir aš leidau sau pajuokauti, nesiekiau įžeisti nei jūsų, nei juolab tos ponios.

Ir jei kas nors pasako, kad kūrinys šlamštas, nereikia priimt asmeniškai – tai tik to žmogaus subjektyvi nuomonė apie konkretų kūrinį.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 16:25
Vaisgamta
Cerera, liūdna, kad nežinot, kas yra Rita. Jos giminės klanui priklauso turbūt visi lietuviški žurnalai, ji yra parašius daug knygų, kurių viršeliuose nėra jos pavardės, ji yra vadinamoji ghostwriter, be to, yra vertėja. Kuklūs žmonės apie save vikipedijų nerašo...Dėl žvaigždučių pajuokavau. Čia esu todėl, kad žinau, jog galima ką nors naujo išmokti ir tada, kai iš tavęs tyčiojasi, ir tada, kai ant tavęs mėgina užversti savo pačių mėšlo kibirus...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 15:55
cerera
Pagooglinau, nes pirmą kartą apie tokią girdžiu.
Sąmoningo sapnavimo specialistė – skamba tikrai labai rimtai. Manau, jūs visiškai teisi - svarbu pasirinkt tinkamą mokytoją. Ir dar labai svarbu, kad ji nesusikompromituotų rašyke su kokiom ten niekingom keturiom žvaigždėm.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-12 15:38
Vaisgamta
Fake_writer, ką tik užbaigiau skaityti Ritos Banienės- Bany ezoterinį meilės romaną "Viskas įskaičiuota". Ji laukia mano nuomonės, matyt, pasiūlysiu nedėti į rašykus, nes penkių žvaigždučių negaus: kam tie moralizavimai, jei moterys romaną skaitys tik dėl erotinių scenų? Bet ramiau pasidarė- jei tokia žinoma moteris knygoje leidžia sau moralizuoti, gal ir man retkarčiais galima? :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-11 14:42
klimbingupthewalls
vėl tie - vietoj –
pataisiau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-11 14:18
Vaisgamta
Damastas, ačiū, būtinai.
Išties džiaugiuosi, kad čia atsiradau, nes šiandien permečiau akimis kelias dešimtis savo kūrinukų ir kilo naujų idėjų...
Kai buvau studentė, parodžiau savo eilių sąsiuvinį profesoriui Kęstučiui Nastopkai. Jis atidžiai viską perskaitė ir taip maloniai su manimi pasikalbėjo, kad iki šiol likęs šviesus prisiminimas. Jis pasakė, kad tai, ką rašau, nėra eilėraščiai, kad tai tik eilėraščių nuotrupos. Matau, kad tai, ką vadinu noveletėmis, taip pat yra tik nuotrupos. Tačiau kiekviename trupinyje yra idėjų, gražių minčių, įdomių sakinių. Visa tai galiu perdirbti ir parašyti iš naujo. Mėginsiu. Yra vienas kitas gabalėlis, kurį, manau, galiu čia parodyti, šiek tiek pataisinėjus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-11 12:48
Damastas
Prieš beveik du šimtus metų ponas Edgaras Alanas Po parašė alegorinį pasakojimą pavadinimu „Velnias varpinėje“.  Jeigu jums neprailgtų kelių puslapių kūrinys, rekomenduočiau pasiskaityti ir išsianalizuoti kaip vystomos tokio tipo istorijos. Be to, susipažinsite su ištakomis :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-11 12:45
Vaisgamta
Varna, keliautoja yra tokia naivi moteris, kaip aš, sakyčiau, šiek tiek autistiška, nes savyje turi daugiau nuostabos nei racionalumo...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-11 12:17
twentyFour
man nepriimtinas žodžių  "idealiai" šiame tekste pavartojimas...

žmogus panašus į daug ką ,juk esame sukurti paskutiniai po gamtos ir gyvūnijos, tuo esame išskirtiniai,aukščiausioj pakopoj, žinoma, būna sugrįžimas į savo  "brolių" lygį, vis tik žmogus skirtas
žemėje išskirtinis vaidmuo . norėtus motyvuotų įvykių dėstymo
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-11 10:37
Fake_writer
Jūs apsigimus moralizuotoja :)).
Tik vat su kūryba prastokai. Tas aprašinėjimas toks nuobodus, kad jo negelbės ir šimtai kiaulių be ausų, netgi be galvų- nepadėtų.
Aprašėte tris padarus, kurie veikia - nieko.
Ir gale padrėbėte kažkokius naivuoliškus pezalus, apie taip, kad visi žmonės kiaulės ir durys ne visada atsidaro.

PRIMITYVIZMAS.

2-
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-02-11 07:52
varna
Perskaičiau, čia vėl kitoks rašinys, bet juos visus jungia kažkokia meta-idėja, pro kurią kaip tinklą prasifiltruoja autorės aplinkos jutimai, o vienoki ar kitoki personažai išsikristalizuoja kaip vaizdai matomi pro langą iš važiuojančio traukinio ar kokio nors Lego erdvėlaivio. Čia vieną iš tokių jutimų man sufleruoja paprastutis sakinys: sėdėjau netoli angos ir mąsčiau, pirštais žarstydama smėlį. Atrodo nieko ypatingo nesakantys žodžiai, tačiau kontekste šis smėlio žarstymas man kalba, kad pagrind. herojus kasdien susiduria su naujomis gyvybės formomis ir lyg vaikas kiek nuliūsta bei susimąsto apie dar vieną netobulą planetą ...Ir dar išskrydimas pabaigoj...man tai priminė Egziuperi keliautoją.
Bet. Labai nekokia mano nuomone vieta yra akmenuko metimas į narvą. Net vaikas to neturėtų daryti...Ir šis momentas nuima aureolę nuo herojaus galvos bei rodo man jo nebrandumą ir nesuvokimą kur jis yra, ką čia veikia ir ko atskrido. Šiaip sau? Iš neturėjimo ką veikti?
Tai labai subjektyvūs mano pastebėjimai prie ryto arbatos.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą