Nostalgija Lietuvai

Pasiilgau – nors šitiek gėlių, tiek spalvų
Ir naujai kvepia nemigos rėmai.
Lyg pro šydą kitokio mėnulio – girdžiu:
Verkia nerimu kiemo bohema.
Dar klajoja liūdni katinai
Po sunykusį geidulio parką.
Ar kiti dar ateina čionai?
Ar tyrai jaunas vakaras verkia?
Kaip ten sensta laukai be manęs
Bei pražilusiom pienėm lekioja.
Ar pakalbina rytas gatves,
Kai lapus aukso meta po kojom?
Pasiilgau. Sugrįšiu dar tūkstantįkart
Nusilenkt kauburėliams buvimo.
Tik turėsiu priprast savo ilgesį jaust
Amžinu pakelės piligrimu.