Sentimentas

Po mėnulio lašu prisiglaudęs
Sutemų skonis tirpsta tavin
Ir šešėliais žvaigždė kitatautė
Nusirengusi gula naktin

Gal ir mano vienatvė užmigtų
Atsigėrusi kvapo tamsos
Tarpu kūno tavųjų reliktų
Ir svajonės ištirpti alsios

Šitaip prieblandos krūtys tarp ievų
Žiedo lūpomis kvepia save
Gal iš močios ar vakaro tėvo
Išalsuotos pagundos deive

Taip šukuoja rasa nakčiai plaukus
Šalavijų žarijos take
Ir lašų glėbyje susilaukus
Supa kūdikį rūko švarke

O  žole užsiklojusi pieva
Miega sapną po smuiko žiogu
Tarsi grotų vienintelį Dievą
Angelams prie bedugnės rugių