jei būčiau Afrika
padalinčiau visiems laiptus
surikatų letenėlėmis į baobabą
su daugybe planetų šakose
suleidžiančių šaknis į dangų ir
skrisčiau raudona savanos gūnia
į griaudžiančio liūto nasrus
jei būčiau Naujoji Zelandija
šokčiau su maoriais miestų agoniją
rinktume dūmus į dumples
varinėms bitėms baidyti nuo kivių
ritualo išlikimui
virš vandenyno gaustų debesys
lyjantys į maorių mergaitės akis
jei būčiau Azija
supčiausi lotoso žiede
minioje lotosų kvapnių kaip laukimas
kaip šventykla susikaupusiam paleisti
visus savo ego į pasaulio egg
jei Amerika būčiau
pasakočiau apie Manhateno parką
Vermonto klevų galerijas
ir nė vieno juodų obeliskų durtuvo
tik geltoni kebai kaip zylės
nuo griūvančių minotaurų viršūnių
jei būčiau Antarktida
gaudyčiau ledinius dangaus šachmatus
į šiaurės pašvaisčių roges
haskių kukšterom ledkalniai
stingstančios arkties vėjy kolonos
atšilimo šturmui
o Europoje Lietuva būčiau
žemynų alsavimo liežuvis
eu-ai-ei-ė-uo-uo-uolekčiais
dėliočiau raidyną po debesį kalną
į akis po lašą gyvybe suplaukiantį
visų neištartųjų
nemirtingumą