Surinkus save

Aš šiandien surinkau save,
Sumišusią nuo kasdienybės vėjų netikėtų.
Ir paliestą saviškio laimės liūdesio,
Kurio neras jau niekas pėdų.

Užklojau jį žiedais geltonais,
Ir sudėliojau akį savo Dievo.
Kurio šviesa tirpdina nebūties luitus -
Paglemždama tylias minutes miego.

Aš surinkau save. Tave anksčiau...
Ir nulipdžiau aš viziją miglotą.
Kurios ryškėjantis mirgėjimas išduos,
Stiprėjančios harmonijos šabloną.

2019 01 29