nežinau

metų laikai kaip keturi kalnai laikantys pasaulio virdulį
garų fontanais viršūnėse sumaišo pūgą su karščiais
nusileidžia dangus į saują ir aš nežinau ko tikėtis

užaugu pavasariais bet nežinau kas jie pilimis sudygę
ant smaigų žaibų lajos pro pūko skraiduoles žiūrint
apkrinta šviesos pašvaistėm lyg aureolės galvas

nežinau kas yra ruduo kai debesys įvairiaspalviškai
lajomis pasisėja į šulinius pasilenkusiam vaikui žiūrėti
į vandens raibulius sukeltus gamtos vėlių nardymo

kas yra žiema jei lyja ir saulė išdega kalno akis  
o kas yra vasara jei slystame ne žiedų čiuožyklom
o sniego griūtim per obelis mezgančias kamanių šokį

kas mums metų laikai keičiantis kalendoriams
rašau į žiemos lapus kada nors ateisiančią vasarą
iš rudens į pavasario dundesį keturių stichijų virsmą

ir nežinau kas tai