Šampano

Aš jaučiu Tavo rankų švelnumą beslystantį oda,
Virpulingai nubėga dusli mano balso stygų aimana…
Tu lėtai pakyli virš manęs ir viliokliškai gundai,
Taip, kad aš nebe sugebu to patrauklumo iškęst.
Pratrūkstu pakvietimais artumui ir garsiai kartoju,
Tavo vardą, lyg būtų jis skirtas aukščiausiems Dievams,
O po to susijungiam į lėtą slydimą - besočiai,
Ir į taktą maldaujam šiam sąlytį daug kart nuskęst…
Užsikloju Tavim savo kūną lyg kerinčiu lobiu,
Mūsų rankos vienodai pulsuoja ir siekia gelmes,
Kaip lengvai beprotybe, Tu atimi saiką ir protą,
Kad be sąlygų leisčiau Tau viską! Jei nori pratęsk...