Renkuosi

Velkuosi rūbą pilnaties, tą nenuplėšiamą ažūrą,
Kai kyla mėnuo virš nakties ir trupiniais į delnus gūra.

Kai kančią vėl ir vėl slepiu apleisto pastato rūsiuose
Ir ankstų rytmetį rasom lyg šaltu vandeniu prausiuosi.
 
Aiškėja užburti kerai iš seno seno atviruko,
Iš to, kur stalčiuje seniai užsigulėjo ir nubluko.

Lyg gyvastį tariu žodžius ir beldžiu ilgesiu į širdį,
Tikiu, kraujuoja gyvastis ir mano balsą vėlei girdi.

Ištįs šešėliai sutemų, kai pilnatis vėl bels languose
Tave iš tūkstančio kitų renkuosi, mylimas, renkuosi.