pažadinta

pabusiu tavo šypsnio palytėta
jis prisilies prie lūpų tik vos vos
aušra nuauksins profilius iš lėto
aš supsiuos tavo žvilgsnio pataluos

mane pažadins tavo balso gaidos
tokios prikimę kupinos aistros
kavos aromatu švelnumas sklaidos
jaučiu kaip nugrimztu tylos garsuos

nuoga braidysiu tavo juoko jūroj
ir pasisupsiu ant jausmų bangos
kas kad už lango lapkritis subjuręs
aš maudaus vasaros žiedų kvapuos

aš apsisiausiu tavo rankų vėju
pakilsiu nebijodama žvarbos
nuskrisiu ten kur mintys išbadėję
tavęs per amžius laukti nenustos