Nejau sapnuoju?
Negi tikra,
kad štai ir taip nutinka –
iš pėdkelnių, užspaudžiusių man burną,
Žmogus iškrito.
Pirštus įbedęs į akis,
malu, malu it rugio grūdą,
užburtas reginiu gražiausiu,
bet – ne! o – ne!
Manęs tu, kipše, neapgausi.
Žinau: klastingas ir landus esi
nuo MEFISTOFELIO iki MEPHISTO...
O jis, Žmogus,
iš pėdkelnių iškritęs:
– Šviečiu. Skaityk.
Iškrito pirštai iš akių.
Net ašara kaip sniego gniūžtė
per veidą nusirito,
o rašto raudės snaigėmis
į baltą žiemą sninga, sninga...
visgi aš ne apie grožį noriu užsiminti o apie tai kad visi kas ruošiasi vestuvėms ar bet kokia proga rašo sveikinimus ar šiaip ką nors kas nelabai tikra šalin padėję linksmakočius nepamirštų nusitraukti pėdkelnių nuo veido
Protinga, a?
Ar kas galėtų priešingai jam tarti?
Bent aš įtikintas esu:
Jis, Mefistofelis, netgi geriau parašo.
Jam, Mefistofeliui, poezija kaip amatas
pranokti Metų Kiaulę savimi.
Jam nesvarbu, kaip bepavadinsi jį,
Svarbiausia – Žmogų pasiimti sau.
Kaip sekasi?
Kur kas geriau, negu Dzievuliui
išskobtam meistrų iš medžio –
toks liūdnas, kad numirėliai
atrodo linksmesni.
Patinka man šis kūrinys, tik šį žodį"MEPHISTO" sutrumpinčiau iki vienos pirmos raidės.
Sako, Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą... Pridėsiu nuo savęs ir paliko jį "nužmogėti" (ne visus, žinoma)Žvėrys puola tik gindami savo vaikus, kanda - būdami alkani (ar pasiutę). O žmogus? Iš nuobodulio,"apsinešęs" ir, anot M., atsipalaidavęs.
toks liūdnas, kad numirėliai
atrodo linksmesni. - gražiai užbaigta. Ačiū.
Ačiū, Erla. Ciklo dar ir nebuvo - jau tik prasidėjus užtemo žmogus. Tačiau nemanau, kad tai dykas reikalas. Kad jis yra čia, šioje karalystėje, aš net neabejoju, aš žinau, bet pasirodyti jam čia ne taip paprasta. Man dabar įdomu savo paties kailiu patirti, ar aš bent kiek žmogus. Labai įdomu. Ir ne tik, bet ir karalystės muzikantai ir jos šokėjai, visa karalystė kaip atrodanti
Iki
Mat, kaip esu neapsiskaitęs, iki šiol nežinojau, kas yra tas linksmakotis, nors būtent vakar sukako 55 kai baliavojome savo vestuves. Gal ir gerai, kad nežinojau.
Šiaip, gana doras atsakas į šaipymąsis iš žmogaus. O kas dėl kasdienio rašymo, koks jūsų reikalas, kada ir kiek rašo. Kitas rašo kas diena ir parašo, o tas retai rašantis tik tuščiai mala.
Šiame kūtinyje tiek skausmo už jūsų grubumą, nemandagumą, kad patys užsimaukite tas pėdkelnes ir slėpkitės vieną kartą po lapais. Komentuoti, jei esate žmonės, turite žmogiškai, o ne bambadiūrus varinėti.
Atsiprašykite geriau Gerb. Prano, nes įžeidėte jį iki širdies gelmių. Išmokite vieną kartą gerbti kitą.
Veikiau paaugliškos emocijos ir asmeniniai išpuoliai prieš netinkamai vertinusius asmenis, nei poezija (: Liūdna tai skaityti. Tikiu, kad esate geresnis žmogus, nei šiuo eilėraščiu save pristatote. Laikykitės, ir supraskite, jog skaitytojai komentuoja, tai, ką mano, tai tėra jų nuomonės, ir jos neturėtų žeisti. Sėkmės jums.