rašyk.lt: Kūriniai / RenapoezijaPlaštakė / Akimirka stebuklų

Tylučiais žingsniais meilė vaikšto.
Suvirpa liečiama styga.
Aš nemačiau tavęs kai vaikštai
Mėnulio meilės šviesoje.

Jaučiu tik dūžį tavo sielos
Kada romantiškai kalbi.
Ateiti aš išdrįsiu dieną
Tau mielą žodį pasakyt.

Gal ne Paryžiuj rasim laimę.
Bet taip beprotiškai žavu.
Tikėti tavo akla meile,
Galvot, kad viskas bus gražu.

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-10 12:40

Akademix

Pirmoje strofoje gal kiek per daug meilės ir vaikščiojimų ;)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-01 17:17

Žilis van Go

Lengvutis: Tikėt tavim ir tavo meile...(rašyčiau)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-01 15:58

Nuar

Vardan literatūriškumo pakeisčiau pirmą eilutę:
"Tylučiais žingsniais meilė sklando."
Kadangi meilė efemerinė būtybė, tai žingsniuodama gali sklandyti. Tikriausiai :).
Tokia konfigūracija išgelbėtų nuo žodžio pasikartojimo trečią pirmo posmelio eilutę.

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-01 12:01

tictac_it

Naivoka ir kiek popsiška :), pirma strofutė ne visai silpna , visgi šventės proga - 3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2019-01-01 09:57

Kriso Harė

na, ir gerai, kol akla. Paryžius yra niekai, jei apie meilę, 3

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas