Rašyk
Eilės (70946)
Fantastika (2141)
Esė (1679)
Proza (10240)
Vaikams (2455)
Slam (55)
English (1079)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 39 (6)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Jis gulėjo ant nugaros, atmetęs rankas į šalis. Gulėjo nejudėdamas, vos vos kvėpuodamas, ir pro primerktus vokus žiūrėjo į dangų. Jis jau nebeprisiminė, kada paskutinį sykį galėjo leisti sau taip būti, tiesiog klausytis lėtos laiko tėkmės ir džiaugtis šia akimirka.

Debesys tamsėjančiame danguje lėtai plaukė į vakarus. Jie buvo panašūs į avis, kurios ganydavosi laukuose šalia jo gimtojo kaimo. Atmintyje atgijo vaizdas... Tada, prieš daugybę metų, jis šitaip gulėjo ir žiūrėjo į vakarėjantį dangų. Ore tvyrojo susimaišę jazminų ir ką tik nupjautos žolės kvapai. Iš namo sklido tėvo balsas, lydimas mamos bei seserų juoko. Kažkur toli, ganykloje, mekeno avys, ruošdamosi miegoti. Tą vakarą indigo spalvos dangus jam kažką pasakė. Bet jis niekaip negalėjo prisiminti, ką...

Didelio juodo paukščio kranktelėjimas grąžino jį į dabartį. Šiluma, atklydusi kartu su prisiminimu, dingo. Tačiau jis nebejautė ir stingdančio šalčio. Juodasis paukštis tupėjo nuogo medžio viršūnėje (jiedu kartu sudarė kažkokią keistą harmoningą visumą – tarsi medis negalėtų be paukščio, o paukštis – be medžio) ir stebėjo jį. Tėvas buvo jam pasakojęs, kad šie paukščiai – tarpininkai tarp šviesos ir tamsos, tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. „Kur tu nusineši mano sielą? „ – norėjo jis paklausti, tačiau nepajėgė ištarti nė žodžio.

Paskutiniai saulės spinduliai iškruvino debesų papilves. Kruvinas buvo ir sniegas. Su kiekvienu žmogaus atsikvėpimu raudonos spalvos to vakaro peizaže vis daugėjo. Skausmo jis nebejautė, kaip ir šalčio. Jo galvoje kaip aidas skambėjo du žodžiai – statistinis vienetas. Kai juodasis paukštis nusineš jo sielą, šiam pasauliui iš jo beliks tik statistinis vienetas. Niekas nežinos, kam priklausė šis negyvas kūnas, jis tebus tik vienas iš daugelio tokių pačių statistinių vienetų. Ant antkapio nebus užrašytas jo vardas ir pavardė, juk nerašysi „Statistinis Vienetas. XXXX – XXXX. Mirė ganydamas rausvus debesis mėlyname danguje“. Vargu ar iš vis kas varginsis statyti antkapį statistiniam vienetui... Bet gal ir bus koks. Vienas – visiems statistiniams vienetams. O ant jo bus parašyta: „Lai jūsų sielos būna nuneštos į šviesą“. Daugybės žmonių, kurie mirė ne dėl savo įsitikinimų, o dėl to, kad taip reikalavo gyvenimas... Daugybės žmonių - mylėjusių, mylėtų, svajojusių, sapnuotų, kentėjusių... Jie nebus niekas. Jie bus didvyriai. Vienetai. Apie kuriuos galbūt žinos tik tie, kurie sudarinėja statistiką...

Statistinis vienetas. Bet tokiu jis taps tik tada, kai paskutinė jo mintis be pėdsako išnyks begalybėje. Kol kas jis dar negali atiduoti savo sielos juodajam paukščiui... Jis turi prisiminti. Jis būtinai turi prisiminti, ką anuomet indigo spalvos dangus jam pasakė...

Dangus. Į jį buvo nukreiptas žvilgsnis žmogaus, gulinčio raudoname sniege ir negalinčio pajudėti nei ištarti žodį; žvilgsnis žmogaus, nebejaučiančio nei skausmo, nei šalčio, susitaikiusio su tuo, jog greitai iš jo beliks tik statistinis vienetas; žvilgsnis žmogaus, kuris troško prisiminti.

Prisiminti... jis žiūrėjo į vis tamsėjantį dangų ir laukė. Galų gale dangus pavirto bekrašte indigo spalvos jūra su šen bei ten išsimėčiusiomis pilkšvomis salelėmis. Tas tamsus mėlynumas jam visada keldavo kažkokį keistą ilgesį, liūdesį, tačiau tuo pat metu jis jausdavosi laimingas. Taip buvo ir dabar. Beribė nostalgija šiek tiek skaudino, kartu širdyje žadindama virpantį džiugesį, sumišusį su ramybe. Dangus buvo lygiai toks pats kaip ir tą vakarą... Ir žmogus prisiminė. Kad ir kur bebūtum, dangus visuomet tas pats.

Žmogus šypsojosi. Šįkart dangus jam vėl kalbėjo – kad gyvenimas yra gražus. Indigo mėlynumas neleido suabejoti šiais žodžiais. Todėl jis nesigailėjo dėl nieko, ką buvo padaręs ar ko nepadaręs... Viskas buvo kaip tik taip, kaip ir turėjo būti. Jis užsimerkė ir giliai atsiduso.

Juodas paukštis lengvu sparnų mostu atsiplėšė nuo medžio viršūnės ir išnyko tirštėjančioje tamsoje.

2018-12-28 22:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-05 23:07
lllllllll
Iš esmės neblogas tekstas. Kaip debiutas, būtų vertas penkių, jeigu būtų aiškiau kas yra kas ir dėl ko viskas. Gal tas bičas tiesiog abstraktus lyrinis herojus tragiškai pašautas blogiečių?

ir pro primerktus...
ruošdamosi...




Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-01-04 16:18
sesė mėta
Dariau taip, kaip niekad nedarau - rašyko tekstą skaičiau garsiai ir komentuoju telefono ekrane. Todėl plataus komentaro apie atskirus sakinius nerašysiu. Nu tik apie porą:
"Juodasis paukštis tupėjo nuogo medžio viršūnėje (jiedu kartu sudarė kažkokią keistą harmoningą visumą – tarsi medis negalėtų be paukščio, o paukštis – be medžio) ir stebėjo jį." - tas įrašas skliaustuose išmuša iš vėžių. Geriau galima buvo parašyti dviem sakiniais.
"Paskutiniai saulės spinduliai iškruvino debesų papilves." - grožis :)
Kadangi skaičiau garsiai, tai frazė "statistinis vienetas" net ausis erzino kaip dažnai kartojosi.
Bet šiaip man patiko. Gražus tekstas :)
Dėl vertinimo pagalvosiu (kol kas minty 4,5 :p )
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-12-31 10:42
Violita
Viltinga, muzikalu
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-12-30 12:48
Fake_writer
Rašyt tu gal ir moki, bet labai jau neįdomiai tai pateiki.
Perkrauta ir perspausta. Bandai aprašyt tai, ką skaitytojas turėtų pajust tekste pats. Tai šiam belieka tiesiog skaityt įmantrius žodžių junginius ir krapštyt nosį.
Statistinis vienetas- puikus apibūdinimas tokiam tekstui :)

3 +
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-12-29 20:02
ČakoPelėda
Neblogai, netgi labai neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-12-29 08:23
Alicija_
Tekstas gražus, daug išsakyta, išjausta, 4 :)
Pavadinimo nerašom didžiosiom. :(
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2018-12-28 23:11
Erla
Lyrinio herojaus priešmirtinė būsena gamtos fone. Taip supratau.
Gamta vaizdžiai perteikta. Pasakojime daugoka įvardžių.
4
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą