Straublius Kairys. absurdika iii

kažkurią dieną, tik niekas nežino, kurią tiksliai, straubliaus kairio nemalonumai darbe virto malonumais.


MALONUMAI DARBE


vieną kažkurią dieną visi straubliaus kairio nemalonumai darbe tapo malonumais. ir tą dieną pats straublius kairys tapo kažkuo kitu.
vieną naują dieną visi teatro darbuotojai ėmė spausti straubliui kairiui ranką. net pats straublys nesuprato, kodėl taip pradėjo darytis.
ir visi jam sakydavo:
-labas vakaras, straubliau
ir paspausdavo ranką
arba sakydavo
-laba diena, straubliau
rankos paspaudimas
dar jam visi sakydavo:
-labas rytas, straubliau
ir draugiškai sudauždavo delnais.

vieną kažkurią dieną straubliui kairiui nebereikėjo niekur eiti. jis galėjo niekada neišeiti. ir niekada neišeidavo. tą dieną straublius kairys tapo amžiams apsaugotas nuo buvimo paskutiniu. išnyko visos paskutinės durys ir visi jų paskutiniai užraktai. straublius kairys visai niekur neidavo ir visą laiką buvo teatre, ir visi teatro darbuotojai su juo sveikinosi ir spausdavo ranką.
vieną dieną straubliaus kairio švarko kišenės pradėjo nebesiekti žemės (iš tiesų dešinė kišenė švelniai buvo įsikabinusi į batraištį).
vieną dieną straublius kairys ištuštino savo švarko kišenes ir buvo priverstas išmesti visą užsistovėjusį, net šiek tiek susiraukšlėjusį laiką, kurį visada su savimi nešiodavosi. ir visas nereikalingas laikas suglamžytais gumulėliais pabiro aplink šiukšliadėžę ir po stalu. tą dieną išvertęs kišenes jis jas straubliu dar kartą atidžiai ištyrinėjo, kiekvieną kišenės siūlę kantriai išklausinėjęs, ar nebuvo kur netoliese matyti užsistovėjusio laiko. kiekvienai siūlei straublys parodydavo keletą užsistovėjusio laiko pavyzdžių nuotraukų, vieną iš pavyzdžių pateikdamas dukart dėl niekam kitam nežinomos priežasties.
vieną dieną straublius kairys, ištuštinęs laiko pilnas kišenes, vieną iš jų sklidinai pripildė raktais. visais teatro raktais, nuo visų pirmų ir paskutinių spynų ir durų. pasirodo, kad su raktais net pačiam straubliui daug paprasčiau nei su laiku.
tos dienos rytą, kai pirmą kartą per tiek sienos dažų sluoksnių straubliui kairiui buvo tiesiama ranka, prieš tai pasakius
-labas rytas, straubliau
ir kai toje rankoje suspindėjo paskutinis raktas nuo paskutinių durų tiesiamas paskutinio išeinančio žmogaus, tada straublio kairio straublys nusprendė nustoti save stabdyti ir tą pačią akimirką, kai įvyko šis nusprendimas, įvyko ir straublio elegantiška ir labai tiksli savo nusprendimo ekranizacija. vos raktui sublizgėjus jis atsidurdavo straubliaus kairio dešinėje kišenėje. pasirodo, straubliui nevaržant savęs ir vos pamačius nors menkiausią rakto apraišką veržiantis jo link, visi mes ir pats straublius kairys sužinome apie itin slaptą tunelį, visą tą laiką veikusį straublyje ir eikvojusį elektrą apšvietimui. straublys lyg magnetas prisitraukia prie blykstelėjusio rakto ir toliau viskas vyksta savaime.

blykstelėjimas

prisitraukimas

visos intymios vietelės

net ir pačios slapčiausios

prisitraukimas tampa visuma

raktas išnyksta

akimirkai

blyksnis išnyksta

amžiams

akimirka

erdvi kišenė

labai aukštos lubos

ne visiems matyti, kad ten – kupolas

visur įspėjimai

„būkite atsargūs
laikykitės už batraiščių“


vieną dieną straublius kairys sužinojo, kad straubliu paėmus raktą jis tiesiai tuo pačiu straubliu nukeliauja į dešinę kišenę. „tikrai labai patogu“ pamąstė pats sau straublius kairys. nuo šio pamąstymo jam tą dieną pasidarė negera.
(tik daug vėliau jis pats apmąstė šitą įvykusią situaciją ir daug vėliau suprato, kad tą dieną, prieš pamąstant „tikrai labai patogu“, jis dar nebuvo nieko mąstęs)

tą dieną visi darbuotojai pradėjo sveikintis su straubliumi kairiu ir spausti jam ranką ir visai nebeliko laiko mąstyti. nuolatos, nuo ryto iki vakaro, nuo ryto iki ryto, tolygiai vinguriuojant begalybės link, straubliui kairiui buvo sakoma:
-labas rytas, straubliau
arba
-labas vakaras, straubliau
arba
-laba diena, straubliau
nuolatos, nuolatos, nuolatos.. straubliau, straubliau, straubliau...
net ir norėdamas straublius kairys negalėjo rasti laiko pamąstymui. net ir mažiausiam pamąstymui, pačiam paprasčiausiam

daug paprastesniam nei pamąstymas apie tai, kad einant į mišką visada yra galimybė rasti pasikorusį žmogų

sakyčiau, panašiam paprastumui, koks paprastas yra pamąstymas apie kurį nors perskaitytą ar išgirstą žodį (jo tau pačiam net nereikėjo sugalvoti).

...
-.. varvėti.
-varvėti.. – pamąstęs sakai. – koks geras žodis. varvėti.. jis pats iš savęs, pats žodis toks.. kažkoks varvantis.

arba

...
-.. kaklaraištis.
-vee.. – pamąstęs sakai. - kaklaraištis.. koks nemalonus žodis.
kaklaa.. aaAAAaaAAAA (pasididinkite šriftą) AAAaa.. raištis. šūdas čia,      o ne žodis.

arba

...
-.. šriftą.
-šriftą, sakai? šriftą, šrifčiuką.. ulialia. - pamąstęs sakai. - šriftas. koks mandras žodis.

arba

...
-.. kvestionuoti.
-.. kvee.. fee.. tas žodis.. kvescionuoti? jis tiesiog šnypščia, kai tu užsigeidi jį pasakyti.. na ir bjaurybė.


tą dieną straublius kairys neteko viso laiko pamąstymams, net ir kišenės buvo tuščios laiko. dešinėje švarko kišenėje buvo visi teatro raktai, o kita – palikta tuščia.

yra planuojama kitais metais čia įrengti papildomą rekvizitų sandėlį arba darbuotojų valgyklą (laukiama finansavimo)

tą dieną straublius kairys ne tik neteko dalykų - buvo vienas dalykas, kurį straublius kairys gavo, bet tą rytą dar nežinojo, kad jau.


ŽINOMI DALYKAI


visiems tapo žinoma, kad su straubliumi kairiu reikia visada pasisveikinti, ir tapo žinoma, kad nuo šiol visada reikia ištiesti ranką. visi žinojo, kad straublius kairys niekur neišeina, ir žinojo visi, kad kiekvieną kartą straublių kairį sutikus
-laba diena, straubliau
ir
-labas vakaras, straubliau
dažniausiai dar ir
-labas rytas, straubliau
visi žinojo, kad šis mažytis juodos spalvos šlipsas kažką reiškia.

vieniems tai reiškė galimai padidintą atlyginimą, kitiems – asmeninę automobilio stovėjimo vietą, atskirą kabinetą arba naują kabinetą, daug erdvesnį ir su langais į pietus, galėjo reikšti tiesiog didesnį komfortą, skanesnį maistą ant stalo, elektrinį paspirtuką ar sekmadienio išvykas į restoranėlius pasimėgauti dienos pietumis. galėjo reikšti naują gyvenamą vietą ar naują sodybą už miesto. pasidžiavimą ar pasipūtimą galėjo reikšti.

tik niekas nežinojo, ką tas mažytis juodos spalvos šlipsas reiškė straubliui kairiui.

visi taip pat žinojo, kad straublius kairys visai nebeturi laiko mąstyti. visi žinojo, kad jo dešinė kišenė yra sujungta slaptu straublyje esančiu tuneliu su pačiu straubliu, ir visi žinojo, kad dešinė straubliaus kairio kišenė visada pilna visų teatro spynų raktų. o kita, visą užsistovėjusį laiką ištuštinus, taip ir liko tuščia. palikta lyg atsargai, lyg ekstremaliems atvejams, kai kokio nutikimo metu visos teatre esančų durų spynos keistai ir labai greitai besisukinėdamos sugeneruotų nors vieną naują, kad ir pačią mažiausią spynelę, ir vien dėl logikos atsiradus naujai spynelei atsirastų ir naujas raktas ir tuomet reikia iš anksto paruoštos vietos naujam raktui, nes dešinė kišenė yra pilna visų prieš tai egzistavusių teatro durų spynų raktų.
lyg ateičiai palikta. taip ir liko niekada nepanaudota. ji šitaip susitraukė, kad net pats menkiausias pamąstymas labai aiškiai matytųsi. bet net ir tokiam pamąstymui straublius kairys nebeturėjo laiko.

ir vien tik straublius kairys žinojo, iš kur jis gavo tą mažytį juodos spalvos šlipsą.