Vienas klausau seną dainą led zepellin‘ų,
ir laukiu, kol pavargusi nuo karščio
jauna padavėja atneš lietuviškų cepelinų
ir dar sklidiną lėkštę šaltibarščių,
o lauke lieknos panelės akelėmis lino
moja grakščiai ne man, o drąsiems oreiviams,
kurie siunčia bučinius iš dangaus grafo Zeppelino,
ir man pasidaro neramu – dar Tėvynę apvems.