Kaip gražu miške!

Eglės, pušys pusnynuose rymo.
Po pūgos miškas snaudžia ramus,
Tik kiškutis ramybės neranda -
Jam parūpo sniegelis purus.

Strykt pastrykt ant kupstelio – ir čiuožia,
Visas kailis aplipo sniegu.
Voveraitė pamačiusi, juokias:
- Ei, kiškuti, čia tu, ar ne tu?!

Žebenkštis iš po kelmo išlindo
Pažiūrėti, kas vyksta miške,
O pamačiusi kiškio čiuožyklą,
Panorėjo nučiuožti drauge.

Laputaitė, kur buvus nebuvus,
Šiepia savo smailiuosius nasrus,
Bet, pamačius linksmybes, nusprendė,
Lai šiandieną jos pietūs pražus.

Kaip smagu taip padūkti ant sniego!
Kaip smagu taip drauge pašėliot!
Net pats briedis ilgai neištvėrė
Ir sniege bandė pasivoliot.

Tik, staiga, suskambėjo varpeliai,
Pasirodė ir elnias taurus,
O už jo ir Kalėdų Senelis,
Įsitaisęs ant rogių, guvus.

- Ei, žvėreliai, parodykit kelią,
Kuo trumpesnį, nes laukia vaikai,
Juk Kalėdos visai neužilgo,
Pavaišinsiu ir jus aš skaniai.

Kėkštai, zylės, geniai margasparniai
Tuoj suskrido pagelbėt svečiams.
Visas pulkas žvėrių ir paukštelių,
Jiems padėjo keliu roges tempt.

Kur ramybė miške pasidėjo?
Šitiek klegesio, čirškesio ten!
Din dilin, skamba švenčių varpeliai,
Din dilin, tuoj pradėsime švęst.