Paprašysiu

Išvažiuosiu į šalį, kurioje išsipildo pačios svarbiausios svajonės
Ir darysiu ten viską, ką įmanoma toje šalyje padaryti.
Tik žemės gimtos paprašysiu -  tai, ką sumaniau, išsipildytų viskas,
Nors svajonėj šitai, gal būt, nei nebūtų prasmės.
Aš sakysiu žodžius, kurie degtų kaip nuoskaudų žvakės,
Tegu degins man sielą iki skylių  juodų, apanglėjusių.
Gal šioje šalyje mano žodžių nors nuotrupos skristų
Link tavęs ir pilkais pelenais švelnų vakarą apibertų.
Neprašysiu aš daug, nes daug man visai ir nereikia.
Tik pačią mažumą – širdys mūsų kartu unisonu dainuotų,
Kad ir vėl atsidurtume pačioje pradžių pradžioje.
Ištuštėjusio sodo išprašysiu suoliuko, ant kurio kadaise sėdėjom
Ir tų pokalbių, nuo kurių pačios lūpos širdingai šypsojos.
Ir dainų iki užkimimo ir nežymiai atvėsusių kojų.
Tos saujelės žvaigždžių virš išlinkusio tako
Ir kaip nenorom atsisveikinam mes vakarop.
Paprašysiu metų ilgų mus draugystės, tik toje pačioje vietoje.
Susiruošiu – važiuosiu. Tik va, atsigausiu truputį,
Nes kol kas nežinau, ar su šią užduotim
Vienas taip jau laisvai ir rimtai susitvarkysiu...