Prie stalų, kambariuose.
Raudono skysčio pataluose
nugula ir bėga ten,
raudono skysčio pataluose.
Maži, vingiuoti, po ąžuolu,
ant stogo, po antklode balta.
Maži jie, bailūs kartais
bet ne visada.
Vargina ir ėda, kanda.
Užsupuoja ir svaigina.
Kalėjimas, žudymas, agonija,
palaima, išėjimas iš vienutės.
spygliuoti ir tiršti, bijai tų jų,
o jie ir nelaukia visada.
Jie žiūri į tave,
akis nuleidi ir nebežinai
tušti jie, maži, vingiuoti
laiptinėse, ant cigaretės dūmo.
Bijai tų jų ir geidi,
tik tyla būsena visai ne ta,
kurią iškęst visada gali.
taip taip , pokalbiai visokiausi būna, žali dryžuoti, kaip kirmėlės, kaip bonduel žirneliai patižę ir kaip negyvi žvirbliai, pokalbiai visokie, tema įdomi, bet tekstukas silpnokas raiška, gal jį pergalvot reikėtų, ar aptarti - pokalbyje :) 2+