Kartais man būna liūdna,
Kai gyvenime viskas sekasi gerai.
Kartais norisi paverkti,
Vien tam, kad pajusčiau sūrių ašarų svorį.
Kaip rūpestinga mama
Seks man lopšinę kraujuojanti širdis,
Ir neleis akių sumerkti
Nostalgiški vaikystės prisiminimai.
O aš staugsiu,
Kaip pririštas prie būdos laukinis šuo žiemos naktį,
Kol pritrūksiu oro,
Kaip tą dieną pritrūkau žodžių
Netikėtai pražydus tavo veide šypsenai.
Kad mane išgirstu visi tie,
Kurie rūpestingai skaičiuoja žvaigždes danguje,
Ir kad troškimas gyventi degtu ne tik mano,
Bet ir tavo širdyje.