kur kuprinės

eikim per upokšnį nukirstu klevu
virš kriokiančių akmenų
net jei į galvą svaido raides
balsai iš atlenktų puslapių kampučių
kai ruošiamės susidėlioti
visai tvarkingą maršrutą

---

atverčiam kažkelintą savaitę
apie išdekoruotas karves
klapsinčias o kodėl o kur vanduo
banda gena veršelį prie ežero
išlyjančio ledynus kaip praeitį
ten jo sulaukiame virtusio smilkalais  
ir uždarome turinio puslapyje

---

raidės turi savo balsus
labiausiai užimtos pirmos
atsako į laiškus ir primena
įpročių antrankiai valdo riešus
sukančius galvas atgal ir muša
perėjus nukirstu klevu
į kitą upokšnio pusę

---

kai mažiausia klevo sėkla
liesta drėgnų veršelio šnervių
sudygsta veršelio akyse
nuobodi žodyno dalis virsta laja
o tada užverčiam kelionės gidą
ir susirandam kuprines