baugus tarsi skrydis lėktuvo
perkūnui vis laidant žaibus
raštelis: manęs čia nebuvo
ir prierašas: gal ir nebus
tik sienos įtrūkusios regis
lyg apmuštos munko šauksmu
rankas atitraukiu nudegęs
nuo nuotraukų ir artimų
o gal tolimų artimųjų
netyčia nutolusių bet
sustoki kalnelyje tujų
kiek galima šitaip skubėt
kai klykia padangių sparnuočiai
vėl vėjo upe plaukdami
prašai kad tave susapnuočiau
gyvenimu ne mirtimi
tas sapnas man bus pažymėtas
plaukai guls kaip sniegas puriai
prakvipę čiobreliais ir mėtom
vaikystės namų kambariai
burnoj tik kartumas garstyčių
kartėlis kurį nurijau
kad darkart tave pamatyčiau
turiu užsimerkti stipriau
gulėti ir laukti lėktuvo
kartoti būtuosius laikus
rašyti: manęs čia nebuvo
nėra ir gal niekad nebus