Paprašyk dangaus

Parainu iš nakcies,
Šakos glosto pailsusį kūnų,
Baltos varnos kranksės,
Tep ramybės ca nikdi nebūna.

Sutemoj, pilnacy
Nebešvieca užgisus spingsulė,
Cik vaiduokliai balci
Lyg užmigus an amžų mamulė.

Aš an rankų rymau,
Groja vėjas užkimusį tango,
Po kaklu lyg akmuoj
Ir šviesa pažūrėjus pro langų.

Cik nesgūzdzyk, žmogau,
Dar tekės palangva tavo dzienos,
Paprašyk to dangaus
Ir skaidros cik skaidros mėnesienos.