(ne) dugnas

Jie vis riejasi
ir riejasi...
o aš
įtraukiu tiesiai į
plaučius ir
išpūčiu iš dvasios
toksiškąjį
kamuolinį debesį.
Kaip ir kasnakt,
ieškau paguodos
šįryt sutikto
stotelėje
praeivio glėbyje.
Kad numalšint
nors kiek
širdgėlą,  dėl
pykčio nuolatinio,
aš įsileidžiu jį
iškart į vidų.
O jie,  iš naujo,
nepastebėję
užverktų akių ir
slypinčio stebuklo
manyje, vis riejasi
ir riejasi...