Pabudimas

Ir tada jis tarė:
godumas pražudė frajerį ir fiurerį,
o girtuokliavimas – poetą.
Ir Napoleonas vos negavo galą,
nors atrodė gudrus,
ne laiku išvyko iš Maskvos,
todėl kai grįžo į Paryžių,
buvo ištremtas į Žiegždrius,
o gal tik į tolimą salą.

Tai kodėl degtinę geri
ir skanus tau alus?
Ar dėl to, kad visi pikti, negeri?
O tu gi unikalus.
Geriau ugninį vandenį pilk į Nerį,
nes visi pinigai be sveikatos tarsi į balą.

Bet tu pro mane lyg žuvis praneri
ir nuplauki į gilesnius vandenis.
O aš jaučiuosi vienišas senis...
Be jūros ir be savo žuvies,
todėl kad būčiau ramus,
išgeriu 100 gramų melisų arbatos.

Štai taip girgždėdamas gyvenimo ratas
sukasi ir sukasi, ir sukasi...
Prižadėk, kad gražią duobelę
smėlio kalnely man iškasi.
Pažadėk.

Kai rytą vėl pabudau – supratau,
kad mano pagrindinė priedermė –
sapnuoti.