Geldelė

perlų žvejai pražiodo geldeles
kaip gosliai
liežuviu
tavąsias lūpas
aš praskiriu mana
saldžialiežuve

griovely jo
glotniausias
žodžio perlas

kurį nuvogęs
šnabždesiu
įridenu gilyn

kai profiliu pasisuki
kairėn

nelyg
Vermejeris iš lėto vertų
perlinį auskarą
tau į
ausies spenelį

nelyg Vermejeriui
šypsotum kęsdama

plonytės adatos
menkiausią dūrį