Paklausk manęs ir aš tau atsakysiu,
kaip atsitiest lemties kelius praėjus
kai prarandi, lig tolei ką turėjai,
ir nesuklupti, kai našta sunkėja.
Tu paklausyk - aš paslaptis atversiu,
tegul tiesos srove širdin tau liejas -
kaip atgailauju dangui nusidėjus,
kur nuneša mane svajonių fėja...
Neatsakysiu tik, jeigu manęs paklausi -
kodėl taip be atodairos mylėjau...
Tiesa tikėsi tik patyrus skaudžiai -
gležni drugeliai neskrenda prieš vėją.