Mano dzienos susmazgė mazgais,
Rytas vakaras, vakaras rytas,
O po mano pastogės langais
Sanas varnas kranksėjo vis kitas.
Prausės dzienos, mazgojos čystai,
Kap saniai gyvenu aš an svieto,
Neatskriej pas mani aitvarai,
Cik likau aš be pagrindo kieto.
Motinėlė kol vedė taku,
Mano čėsas žydėjo lelijom,
Kap likau aš viena, nejauku,
Dar ir šalta, juk šadzien nulijo.
Vėl ir vėl pirkioj duona kvepės,
Keps kita, vis kita gaspadinė,
Aš išajus paraisiu, ragėc
Cik tu lauk, dar palauk ca Tėvynėj.
paiaiškinimai
čystai —švariai
an svieto—pasauly
ragėc—matyt
čėsas —laikas