Baltoji viešnia

Štai žiema ir vėl iš lėto
Snaigių derlių žemėn mėto.
Geltonų beržų papėdę
Baltu kilimu išrėdė.

Jaunos pušys ir eglaitės
Puošias snaigių kepuraitėm.
Staigmena jų nenuvylė,
Tiktai džiaugias jos nebyliai.

Kovarnių pulkelis skraido,
Šaltas sniegas jų nebaido.
Tyrinėja baltą šaltį,
Kas per dyvai! – reik aptarti.

Zylės geltonais pilvukais
Ratelius ore apsuko,
Ant šakelių patūpėjo,
Purpt – nuskrido – gero vėjo!

Taip žiema keliu baltuoju
Į viešnagę atpūškuoja.
Trumpos dienos, ilgos naktys,
Žiburiais nušvinta gatvės.

Kalnuose - namelis baltas,
O jame pabunda Šaltis.
Žadina Snieguolę keltis,
Juk reikės daug ką aptarti.