tikiuosi tai tik tarpinė stotelė
„gyvenimas-mirtis-gyvenimas“
ir mudu susitiksim
kad vėl išgirščiau tavo švarų balsą
kuris išmokė šitiek daug
verkiau kaip mažas vaikas prisiminęs
pirmą klasę ir tamsmetį kuris
manim užklupęs mito
o tu sakei praeis kaip debesys
švininiai išsivalę balsi
kasmet kaip ritualas buvo aplankyt
tik šiais dėja pavėlavau
nuo šiol prie kapo tavo aš
atėjęs pasibelsiu į akmenį
kuris tave priglaudęs guos
tu man brangesnis už mano tikrą tėvą
ir už tėvo tėvą
esu aš toks koksai esu
todėl kad susikūrei tokį
per savo griežtą bet atlaidų toną
ir nieks pasaulį neatstos
tos tuštumos kurią palieki