Potyris

įviliotas paties savęs į sielos skausmo upių klastingą labirintą
stebiu kaip rudeniniai lapai tyliai žemėn krinta
galvoj netyla triukšmas
krebžda skeletai užrakinti rūbų spintoj
šaltas lietus už lango pila
chaosas viduje eilinį kart  užgniaužia tylą
riksmas gerklėj užstringa
jausmai įvairūs kyla
artėja pabaigos pradžia
Dievas tamsoj prabyla

DK
2018. 10. 23
20: 20
Žirmūnai (VRM rūmai)