tu tai

taip balta šiandien iki skausmo
tavo keliai ir rytas nuglostytas
atdaras langas užuolaidos žaidžia
padarei man arbatos
medus tavo nesakomi žodžiai
iš lovos kaip saulė visa susivėlus
pašoku nors basas patogu
kiekvienas trupinys
kuris nenusakomai tikras
nuvalomas delnu
tavo ašaros
ant lovos likusios trupmenos
vėl šypsaisi kaip šulinio dugnas
kai mano šešėlis į tavo paviršių
susimuša lūpas
taip balta šiandien
kaip lašas ant medžio siūbuojantis
kaip melodija kurią kad išgirstum
tereikia sustoti bet viskas
dabar tik skubėjimas
mirti 
susirietus ant delno bitė
kuri nebando įgelti
tu mano kiekvienas
atsimerkimas
kiekvienas
beldimas
į dieną