s e k a s o prisiglaudęs ačiau į ausį kartojo
kaitaliodamas raides s k s e o i a
sapnavo jis
vėliau ir aš
pamiršau kad lipau prisiminęs Servantesą į Materhorną
ir kritau kaip ne kartą į tą pačią seną tuštumą
fotografas paspaudė man ranką
perbėgo akimis visi regėti veidai
prisiekiau subine
teko bučiuoti
irgi vėliau
arklio užpakalius
kai pažadėjau nesusitikti nė vieno gyvojo
ten kur ėjau
šokinėdamas per akmenukus
spontaniškai rinkdamasis su kuriais šokti
sūkuriais nusinešti per stogus
pasikinkius raganas apsižergusias šluotas
išnaros krito
pats kilau į kitą dimensiją
buvau fabrike kuriam išgaunamas dažas
nenusilupąs kaip nulupamoji veido kaukė
oda cirkuliavo limfa
o kraujo kūneliai maišėsi gamindami kilodžaulius
energiją kuri pagreitino žingsnius
keliaujančių oru per laiką
šluota rodėsi virto į arklio
beregint į Pegasą iki pusės
kitoji liko neryški
fabrikas atitolo
dūrė į nosį atada vaistų nuo peršalimo
blankus rūkas nusileido į pilies koridorius
kuriais keliavom su klasės draugais