motinų kūdikiai

išlauktas motinų vaisius
ant rankų sūpuojasi vėl
kas pasakė kad motinos tyli kai būna laimingos

gal tuomet būna pavasario laikas
žiedų pūga
ir šilkinė skarelė ant pečių
o gal vienatvės prasmė
išstypčiota ant galų pirščiukų

vakarais užsideganti spingsulė
mažo kambarėlio jaukuma
kai už lango ūžauja vėjas
kai jo balsas užstringa kamine

o iš kitos mėnulio pusės nutįsta Ariadnės siūlas
kad nuklydusieji rastų kelią iš labirinto

motinos vėl ir vėl sūpuos kūdikius mėlynom akim
guldys į pintus lopšius kai rankos nuvargs
ir paskutinė žvaigždė nukris
pavirsdama į pasakų fėją
ateinančią apsaugot kūdikių miego