lengvos bangelės plukdo mėnesieną
ežero linkyje šeriu žuvis
lėtai atlaužiu duonos ir metu po gabalėlį
po trupinį
...
kranto briauna
išsiriečia parabole
ūkai nulipdo akmenų konsolę
ant krašto jos nuleidus kojas sėdžiu
pakibusi virš ežero dangaus
...
priplaukia žuvys
gaudo mano duoną
atrodo vakaras tykus ir geras
...
bet po vidurnakčio valdovų jautis* nulesa Astrają**
nuraško liepas su kuriom užaugau
rupšnoja gyvas geltonžiedes galvas ***
at ra joja mediniais angelais****
Reisono teatro simuliakre*****
komedija finita
...
miglas išstumdo laivas
šoku denin narplioju burių virves
kaip tvinkčiojančias kraujo gyslas
leidžiuos ieškoti savo širdies miesto
Atlantidos
------------------------------------------------------
*Šiaulių miesto herbo saugantis miestą jautis
**senovės graikų teisingumo deivė
***per vieną naktį iškirstos gyvos miesto liepos
****iš nukirstų medžių išdrožti angelai
*****renovacijos karšligės metu sugadintas žymaus tarpukario latvių
kilmės architekto Karolio Reisono projektuotas Šiaulių dramos
teatras
Super gražus kūrinys. Skaudus tuo pačiu. Reikalingas ir svarbus. Ačiū už jį. Šiauliai ir man brangus miestas, kuriame prabėgo net penkeri mano jaunystės metai. O paaiškinimai būtini, ypač šitame kūrinyje. Čia juk ne tas atvejis, kokie dabar rašykuose labai populiarūs ir jau virstantys etaloniniais, kuomet autorius prirašo jam vienam tesuprantamų (čia dar klausimas) ir bala žino ką reiškiančių metaforų, absoliučiai nesisiejančių tarpusavyje, o visą tą kratinį komentatoriai och ach giria, vertina aukščiausiais balais, bet - kas itin būdinga - nė nebando analizuoti ar pasidalinti savo interpretacijomis. O ir kaipgi ne aikčios? Negi pasakys, kad "karalius nuogas".
O kad kai kas ateina kažkokių sąskaitų su autore suvedinėti, tik rodo tų "skaitytojų ir poezijos mėgėjų", nematančių toliau savo nosies, moralės lygį ir yra jų problema. Tokių buvo ir bus.
Gerbiama, autore Erla, JūS ir vėl PAŽEIDINĖJATE rašyk.lt taisykles, kur aiškiai yra pasakyta, kad po kūriniu REIKIA kalbėti tik apie jį, o ne apie šalutinius dalykus, kurie nesisieja su komentuojamu rašiniu.
Žinoma, turėčiau būti labai dėkingas, kad Bertoldui skyriate nenuilstamą dėmesį, kurio išraiška, daug ką pasako apie Tamstos vidinę kultūrą.
Neverta tuščiai ginčytis dėl architekto Reisono kilmės, vien šio žmogaus pavardė kalba pati už save ir tas faktas, kad jis, būdamas kitatautis, atvykėlis į Lietuvą, pelnęs Prisikėlimo bažnyčios konkurse antą vietą, gavo teisę plėtotį ir vėliau įgyvendinti savo projektą, sukėlė to meto visuomenės pasipyktinimą, kur buvo ne kartą minima šio architekto tautybė.
Bertoldas, yra rašęs straipsnį apie Kauno Prisikėlimo bažnyčios atkūrimą ir visą jos atsiradimo istoriją, tad jis žino, ką sako.
Ar Jums neatrodo, jei Jūsų publikuotas tekstas būtų buvęs geras, ar jis nebūtų sulaukęs pelnyto dėmesio ir palankių atsiliepimų, manau, tą būtų buvę sunku paneigti.
Deja, visi turime teisę pasakyti ką galvojame, beje, perskaitęs šį tekstą, nė neįtariau, kad tai apie Šiaulius.
Linkiu, Jums, ateity būti kuo tolerantiškesnei ir viską vertinti objektyviai, o negrindžiant piktybiškumu, ką esu ne kartą Jumyse pastebęjęs.
Draugė Bertoldas visiškai nusišneka ,, tai yra baisus fiasko‘‘. Karolis Reisonas latvis, o ne žydas (,,židas‘‘ anot komentaro autorės). Ale ,,židas“ 1940m. išvyko Vokietijon, o grįžęs į Lietuvą vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio burmistru.
Dėl K.Reisono objektų architektūrinio vertingumo ir konstruktyvinių kliauzų Kaune – atskira ir plati tema. Mano tekste kalbama apie Reisono Šiaulių teatro projektą ir tik simuliakrui, komentaro autorei moteriai, simuliuojančiai vyrą, gali būt nesuprantama.
,,- vienareikšmiškai ir, tikrai, ne mano vieno, buvo suprasta, kad minimas Kauno muzikinis teatras, kuris vienas iš garsiausių šio židų kilmės latvio architekto darbų‘‘ – taikli autocharakteristika
Draugs Žilis van Go net neabejodams pritaria teiginui, kad humaniškajame Trečiajame Reiche žydų kilmės asmenys galėjo dirbti burmistrais. O Kauno ir Šiaulių architektūros objektų geografija – jam labirinc.
Kokioj ,,partškoloj“ draugai mokinosi istorijos ir meno istorijos?
pirmiausiai prašau neužsigauti, kad skaitant kūrinį, kyla tokia mintis - kuo įmantresnį žodį įdėsiu, tuo kūrinys bus tobulesnis.
O juk galima ir lietuvišką, mūsišką žodį parinkti. Mintis yra graži - skauda už mano miestą. Tai ir įteik skaitytojui (Bertoldas yra teisus) įtaigiai ir suprasti, kad jis galėtų apie ką tu ten nori pasakyti. Ne visi juk pažįsta Saulės miestą - Šiaulius ir nenutuokia apie jo kasdienybę ir skaudulius. Ko bijai paprastumo?
* - Konsolė, - ore pakibusi stainio dalis, manau, tai galima buvo įvardyti vienu žodžiu "ketera", būtų ir vaizdingiau ir talpiau ir išvengta perteklinių žodžių, kas poezijai yra privalumas.
* - skaitant šios eilutės "at ra joja mediniais angelais" pirmąjį žodį "at ra joja", supratau, kad kalbama apie vieną svarbiausių Egipto dievų Ra, kuris joja :) tik susipažinus su pateika išnašą, supratau, jog čia turėta omenyje "per vieną naktį iškirstos gyvos miesto liepos"
* - sekanti eilutė "Reisono teatro simuliakre" - vienareikšmiškai ir, tikrai, ne mano vieno, buvo suprasta, kad minimas Kauno muzikinis teatras, kuris vienas iš garsiausių šio židų kilmės latvio architekto darbų, neskaitant Prisikėlimo bažnyčios.
Beje "simuliakras, tai - treniruoklis, imituojantis tikrą aparatą, pvz. lėktuvą.
Toliau, kaip ir pačioje pradžioje seka eilinių veiksmų atpasakojimas, kuriame nei lašo nerasta poezijos.
Finale, pati teksto koncepcija, idėja taip ir liko neaiški ir nesuvokta, ką juo autorė norėjo pasakyti :(
Jei rašantysis, tai, kas pateikta žvaigždutėmis atžymėtose išnašose, negeba vaizdžiai ir aiškiai pateikti skaitytojui, tai yra baisus fiasko.